klerkis

klérkis, -ė smob. (1) ištižėlis, žioplys: Klérki vienas, suk kelį, duok pravažiuoti! Skd. Tokiam klérkiuo i šiaudo po kojų užtenka apvirsti Slnt. Man jis nepatinka, toks klérkis yra Skd. Su tokiu klérkiu mums nepakeliuo Brs.